gelčius

gel̃čius, -tė smob. (2) 1. J, Š gelsvo plauko gyvulys: Čiučiū, gel̃čiau! Alk. Ar su sartuku, ar su gel̃čium vaikus mokyklon vešma? Lel. 2. išgeltęs žmogus: Nesakęs būč, kad to gel̃čiaus tokios kietos rankos Ds. 3. vaikas, piemenukas: Itoki gel̃čiai, ir negali jau anys inganyt keltuvų (karvių) Asv.